Ar ir jus „YouTube” influenceriai paskatino nusipirkti?
„YouTube” visiems puikiai pažįstama ne tik kaip pramogų platforma, bet ir kaip marketingo įrankis. „YouTube” per dešimtmetį nuo pat gyvavimo pradžios pasauliui padovanojo galybę influencerių, muzikos žvaigždžių ir kitų pramogų verslo atstovų. Ši platforma tapo neatsiejama kiekvieno jauno (ir ne tik) žmogaus kasdienybės dalis. Tačiau pastebima, kad riba, skirianti reklamą nuo pramoginių vaizdo įrašų, jau išnyko. Todėl bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas – kaip šis efektas veikia jauną auditoriją? Ar jauni žmonės turi atpažinti reklamos pėdsakus savo mėgstamiausių „youtuberių” vaizdo įrašuose?
Per didelis vartotojiškumas jau beveik dešimtmetį yra „YouTube“ kultūros dalis. Tą puikiai atspindi, pavyzdžiui, „haul“ tipo vaizdo įrašai, kuriuose vlogeriai demonstruoja savo pirkinių krepšius, arba „unboxing“ vaizdo įrašai, kuriuose naujus pirkinius išpakuoja iš dėžių prie kamerų. Egzistuoja galybė su vartotojiškumu susijusio turinio: „mėgstamiausi“, „mylimiausi“ produktai, „kas mano kosmetinėje?“, „vasaros top 5” ir t.t. Be to, vlogeriai pateikia žiūrovams tiesioginę arba netiesioginę prekinių ženklų reklamą bei parduoda savo pačių prekinių ženklų prekes. Atrodo logiška, kad šis neįtikėtinas materializmo demonstravimas paveikė bent dalį jaunos auditorijos, kuri yra ištikimiausia „YouTuber’ių“ gerbėjų dalis.
Svarbu pabrėžti, jog vaikai, atvirkščiai nei suaugusieji, kur kas jautriau reaguoja į reklamą. Kitaip tariant, vaikai ir jauni paaugliai dar negeba atskirti reklamos nuo tikrovės – ir tai visai nestebina žinant, kad „youtuberiai” moka tai daryti itin natūraliai. Kaip jau minėta, „YouTube“ riba tarp reklamos ir organiško turinio yra išnykusi. Pavyzdžiui, vienos populiariausių britų vlogerių „Zoella“ vaizdo įraše pateikiamos nuorodos į kiekvieną jos paminėtą produktą ir kiekvieną makiažo elementą, kuris buvo naudojamas grožio pamokėlės metu. Šios nuorodos nėra atsitiktinės – tai reklamos užsakovų ar rėmėjų nuorodos, o tai reiškia, kad „Zoella” uždirba pinigus kiekvieną kartą, kai ant jų paspaudžia žiūrovai. Vyresni vlogerės gerbėjai gali suprasti, kad taip mergina užsidirba, tačiau aštuonerių metų gerbėjai – vargu.
Kaip teigia psichologijos specialistai, vaikai iki 12 metų tiesiogiai neįžvelgia komercinių tikslų. Kai žiūrime reklamą mes, suprantame, kad reklamoje aktorius arba aktorė tik vaidina, tačiau vaikai neturi tokių išvystytų kognityvinių galimybių. Nors reklamos standartų tarnybos dėka „youtuberiai” privalo savo turinio aprašyme nurodyti, kad joje yra reklama (su grotažyme #ad), visgi yra nemažai ir tokių, kurie vietoj pinigų iš rėmėjų gauna nemokamus produktus, dėl to ši komercinė partnerystė nebūtinai būna nurodyta. Iš tiesų, šiandien ryšys tarp rėmėjo ir „youtuberio” toks nematomas, jog dabartinėje internetinėje aplinkoje jo nepastebi ir vyresnė auditorijos dalis.
Be grožio guru, tokių kaip „Zoella“, yra ir daugiau kanalų, kurie pasąmoningai skatina perteklinį vartojimą. „YouTube“ vaizdo įrašai, skirti labai mažiems vaikams, dažnai yra itin materialistiniai. Pavyzdžiui, britų kanalas „Toys AndMe“, turintis daugiau nei 7 milijonus prenumeratorių, įvairių naujų žaislų apžvalgai pasitelkia jauną mergaitę vardu Tiana. Vaizdo įraše, pavadintame „Tiana’s 10th Birthday Party Opening Presents!“, kuris buvo peržiūrėtas daugiau nei 3 milijonus kartų, dešimties metų vaikui yra įteiktas kalnas dovanų – tas kalnas yra aukštesnis už pačią mergaitę. Turbūt nesunku įsivaizduoti, kiek daug jaunųjų žiūrovų svajoja apie tokią dovaną… Šie vaizdo įrašai pateikia vaikams žinutę, kad reikia turėti kuo daugiau žaislų, ir kolekciją reikia vis atnaujinti naujausiais egzemplioriais. Vaikai skatinami užmiršti, kaip džiaugtis savo žaislais – vartotojiškumo įpročiai brukami nuo pat ankstyvos vaikystės.
Kitas įdomus aspektas yra tas, jog vlogeriai vaizdo įrašų antraštėse gausiai naudoja kainas: „viso veido makiažas su 3,500$ vertės kosmetika”, „Paris Hilton 325,000$ šuns vila”, „10 minučių apsipirkimo šėlsmas už 10,000$” ir t.t. Netiesioginė šių istorijų mintis yra ne tik ta, kad šie daiktai ir užsiėmimai neprieinami visiems, bet ir ta, jog jei nesižavi kartu su influenceriais, kurie taškosi pinigais į kairę ir dešinę, esi heiteris.
Taigi, yra pakankamai daug pavyzdžių, rodančių, kad vlogeriai daro didžiulę įtaką pirkimo elgesiui, formuoja tam tikrą vartotojo mentalitetą, ypač mažiesiems žiūrovams, kurie dar neturi išlavinto mąstymo ir negeba įžvelgti gerai paslėpto komercinio turinio. Ir nors šie pastebėjimai negali būti apibendrinantys visus „YouTube“ vaizdo įrašus ir jų žiūrovus, visgi jie turėtų paskatinti žvelgti į turinį kritikiškesnėmis akimis.